Ką daryti, kad medžiai mieste turėtų sau vietą?

Ką daryti, kad medžiai mieste turėtų sau vietą?
2020-06-01

Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę mieste, sako bendrovės „Megaplantas“ specialistai.

Želdinių situacijos mieste įvertinimas – pagrindas tolimesniems darbams

Lietuvos miestuose gausu įvairių želdynų, todėl savivaldybėse turėtų būti atsakingas žmogus, kuris žinotų ir teiktų informaciją apie želdinių būklę, sklypų ribas, nuosavybės formas ar, rengiant projektus, pateiktų informaciją apie požemines komunikacijas, jų apsaugos zonas, organizuotų diskusijas su visuomene dėl medžių ir jų būklės.

„Jeigu to nėra, vos pradėjus medžių kirtimo ar sodinimo darbus, numatytus pagal projektą, paprastai prasideda žmonių protestai“, – savo patirtimi dalinasi UAB „Megaplantas“ direktorius Gediminas Valašinas.

Specialistas akcentuoja, jog pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti kiekviena savivaldybė – tai želdinių inventorizavimas mieste.

„Tik žinant realią situaciją, diskutuojant su vietos bendruomene ir su ja sutarus, galima priimti sprendimus bei imtis tolimesnių veiksmų“, – tvirtina  G. Valašinas.

Kraštovaizdžio architekto vaidmuo projektuojant žaliąsias zonas

Kuriant  žaliąsias miestų erdves, labai svarbus visumos pojūtis, todėl spręsti, kokius augalus sodinti, turi kvalifikuoti ir atestuoti kraštovaizdžio architektai. Jie žino, kaip augalas atrodys po 5 ar net 20 ir daugiau metų, todėl gali įvertinti, ar želdiniai neužstos apšvietimo, netrukdys viešajam transportui, pėstiesiems ar dviratininkams, kokiame dirvožemyje jie gali augti, kiek atsparūs užterštumui, ar jų šaknys neiškilnos trinkelių ir nesukels kitų problemų.

„Mieste būtina pusiausvyra. Čia ir taip daug statinių, todėl projektuojant erdves žaliasis tūris turi būti pakankamai didelis. Jeigu yra išskirta vieta želdiniams, tai joje neturi dominuoti tik veja, nors jos priežiūra yra patogiausia, bet turėtų atsirasti ir žali krūmų masyvai bei dideli, suteikiantys gaivų pavėsį medžiai“, – teigia UAB „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė.

Pašnekovės nuomone, gražūs, estetiški ir patrauklūs akiai deriniai – tai dizaino reikalas, bet mieste ypač svarbu, siekiant sukurti kokybišką aplinką, kad būtų, kas sugeria triukšmą, dulkes, gamina deguonį, teikia prieglobstį smulkiems gyvūnams, paukščiams, vabzdžiams. Tokia erdvė tampa jaukia ir malonia bendruomenei, nes yra ką stebėti, girdėti ir užuosti.

Žinoma, norint mieste sukurti tinkamas ir patrauklias žaliąsias erdves, reikia pasirūpinti, jog pasodintas sodinukas prigytų. Dėl šios priežasties augalai turi būti parinkti tinkami tai vietai, kurioje bus sodinami. Aplinkos sąlygas turi įvertinti kraštovaizdžio architektas, prieš prasidedant žaliųjų zonų mieste tvarkymo darbams. 

Augalų kokybės svarba 

Medžiai mieste turi atrodyti estetiškai, būti atsparesni nulaužimui ir labiau prisitaikę prie aplinkos sąlygų, su išvystyta šaknų sistema. Tam jie keletą metų auginami specializuotuose medelynuose, kur yra specialiai paruošiami, persodinami kas trejus metus, todėl susiformuoja kuokštinės šaknys, kurios išmaitina augalą. Medelyne užauginti augalai turi didesnę prigijimo mieste tikimybę, būna pakankamai dideli ir gražūs.

Specialistai pažymi, kad augalų kokybė turi aiškius kriterijus ir parametrus, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, jog sodinami augalai, neatitinkantys net minimaliausių kokybės reikalavimų. „Viešose erdvėse turėtų augti suformuoti, tvarkingi ir simetriški medžiai, su viena viršūne ir t.t., kad nekiltų didelių problemų ateityje. Būtina visiems vienodai suvokti augalų kokybę, todėl želdinių standartizavimas ir vieningo žymėjimo naudojimas leistų pasiekti, kad projektuotojai, augintojai, tiekėjai ar apželdintojai turėtų vienodus parametrus ir susikalbėtų tarpusavyje, o mieste būtų sodinami tinkami ir kokybiški augalai“, – pasakoja G. Valašinas.

Sodinti, tikrinti, prižiūrėti – kad miestas žaliuotų 

Ypatingai svarbus veiksnys, padidinantis augalų prigijimo tikimybę, yra sodinimas. Būtina tinkamai paruošti vietą augalams, pakeisti gruntą, bet augalus mieste dažnai sodina kelininkai ar statybininkai, kurie nežino specifinių augalų poreikių ir sodinimo ypatybių. Dėl šios priežasties dažnai augalai įsodinami per giliai, netinkamai paruošiamos sodinimo vietos augalams, todėl augalas po kelerių metų pradeda skursti. Būtent dėl to, G. Valašino teigimu, sodinti turėtų kvalifikuoti specialistai, kurie prisiimtų atsakomybę, jog pasodintas augalas prigis ir žaliuos mieste dar ilgai.

Žinoma, sodinant mieste augalus, labai svarbi ir profesionali kontrolė, už kurią atsakingi užsakovai. Užsakovas (dažniausiai tai būna savivaldybės) turėtų užtikrinti, kad augalai būtų sodinami pagal projektą, kad jie atitiktų keliamus kokybės reikalavimus, kad  būtų tinkamai pasodinti. Už želdinių kontrolę atsakingas specialistas galėtų ne tik užtikrinti tinkamą projektų vykdymą, bet ir sutaupyti lėšų, nes nebereikėtų vėliau atsodinti neprigijusių ar netinkamai pasodintų augalų.

Be to, pasodinus augalus mieste, reikia nepamiršti ir tinkamos augalų priežiūros. „Medžiai ir kiti augalai kenčia nuo sausrų arba netinkamo laistymo, juos puola ligos, įvairūs kenkėjai, o žiemą jiems kenkia keliuose barstomos druskos. Tiek augalas, tiek jo pasodinimas kainuoja, todėl tinkamai augalų priežiūrai irgi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad nebūtų švaistomos lėšos“, – pastebi UAB „Megaplantas“ specialistai. Visa tai reikalinga, norint, jog žaluma džiugintų ne tik dabar, bet ir ateities miestiečių kartas.