Nuosavo sklypo apželdinimas: ar verta tai patikėti specialistams?

Šiuolaikinis žmogus didelę savo gyvenimo dalį praleidžia uždarose patalpose ir retai mėgaujasi poilsiu gamtoje. Dažnam tai lemia poreikį šalia namų ar savaitgalį lankomoje sodyboje susikurti kokybiško poilsio erdvę, kurioje būtų galima atgauti jėgas po darbų rutinos.  Kyla klausimas – ar visur skubantis, skrupulingai dieną planuojantis žmogus gali atrasti laiko kurti savo aplinką: juk ne kiekvienas turi pakankamai noro, žinių ar laiko pasirūpinti savo sklypu. Apie tai, kaip savo aplinka rūpinasi lietuviai, ir kodėl ją tvarkant reikėtų pasitarti su kraštovaizdžio architektu, pasakoja Klaipėdos rajone esančio specializuoto didelių dekoratyvinių augalų medelyno „Megaplantas“ specialistė Loreta Poškienė. 

Kraštovaizdžio architekto užduotis – ne tik estetiško aplinkos vaizdo projektavimas 

Įprasta manyti, jog kraštovaizdžio architektas tik mato bendrą sklypo vaizdą ir gerai jaučia erdvę, todėl susitvarkys su reljefo iššūkiais, suvaldys takų linijas, pastatų ir augalų santykį, kad sklypas būtų funkcionalus, proporcingas bei patogus naudoti. Tačiau kraštovaizdžio architekto darbas reikalauja kur kas daugiau įgūdžių ir gebėjimų. 

Pasak UAB „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektės L. Poškienės, dirbant su klientais retsykiais tenka pabūti tiek psichologu, tiek ekologu ar dendrologu, ar netgi edukologu ir tik tada, galiausiai, kraštovaizdžio architektu.  

„Kuo platesnis požiūris į gyvąją gamtą, tuo sėkmingiau galima apjungti ir pritaikyti erdvę žmonėms. Suvokti, kiek žaliosios erdvės gali sutilpti šalia žmogaus, viską suderinti taip, kad akį džiugintų ne tik estetiškas vaizdas, bet aplinka būtų draugiška visiems gyviems organizmams – tai tik viena iš kraštovaizdžio architekto užduočių“, – teigia specialistė.  

Pašnekovės teigimu, gražūs, estetiški ir patrauklūs akiai deriniai – tai dizaino reikalas, bet, siekiant sukurti kokybišką aplinką, svarbu, kad būtų, kas sugeria triukšmą, dulkes, gamina deguonį, teikia prieglobstį smulkiems gyvūnams, paukščiams, vabzdžiams: „Tokia erdvė tampa jaukia ir malonia, nes yra ką stebėti, girdėti ir užuosti“. 

„Daugelis lekia, bėga ir neturi laiko, tačiau noras nori turėti gražią aplinką niekur nedingsta, todėl galima kreiptis į specialistus, kurie patartų, kaip susitvarkyti aplinką, kad ši būtų patogi ir iš šeimininkų nereikalautų daug pastangų ir laiko priežiūrai. Kraštovaizdį suprojektavus teisingai, aplinkoje yra vietos ir paukščiui nutūpti, ir bitei paskanauti nektaro, o žmogus gali mėgautis savo aplinkos vaizdu“, – sako L. Poškienė. 

Kraštovaizdžio architektas padeda išvengti klaidų 

Aplinkos planavimui ir projektavimui, pasak „Megaplanto“ kraštovaizdžio architektės, vertėtų skirti laiko dar prieš pradedant įrenginėti sklypą, nes tai padėtų išvengti dažnai pasitaikančių klaidų, kurias vėliau neretai tenka taisyti.  

Deja, kraštovaizdžio architekto vaidmuo kuriant aplinką Lietuvoje vis dar nėra įprastas. Paprastai suprantama, kad prieš statant namą reikia pasitarti su architektu, bet pamirštama, kad įrenginėjant sklypą dalyvauti turėtų ir kraštovaizdžio architektas. 

Pastarasis dažnai kviečiamas, kai jau padarytos akivaizdžios klaidos – sklypas suformuotas nepatogiai, parinkti netinkami augalai, neįvertintas užaugusio augalo dydis ar nusivilta kitais neįgyvendintais pirminiais lūkesčiais, pavyzdžiui: dažnai pjaunama plati veja vargina, keli medžiai nesukuria gražaus vaizdo, nuo kaimynų skirianti gyvatvorė tėra funkcionali, bet ne leidžianti pasimėgauti žaliuoju kampeliu. Tik tada, kai nebežinoma, kaip šias ar kitas problemas taisyti savo rankomis, į pagalbą kviečiamas specialistas.  

„Norint išvengti tokių klaidų, reikia joms užbėgti už akių ir apgalvoti kelis sprendimus į priekį. Prieš įsigyjant augalo sodinuką, verta pasidomėti kokio dydžio augalas užaugs per 10 metų, kaip formuosis jo šakos ir lapija“, – pataria L. Poškienė.  

Patyrę kraštovaizdžio architektai aplinkos vaizdą planuoja bei projektuoja numatydami dešimtmetį ar daugiau metų į priekį ir neapsiriboja tik sodinamų augalų parinkimu. Į kliento poreikius ir sklypo situaciją įsigilinęs specialistas ruošia eskizus, derina ir rekomenduoja, kokius augalus derėtų sodinti.  

„Kraštovaizdžio architektas gali pasiūlyti sklypo apželdinimo projektą, apimantį bendrą planą, dangų ir apšvietimo suplanavimą, dendrologinį ir augalų sodinimo planą, taip pat, esant poreikiui, galima įtraukti ir kitus norimus dalykus arba pateikti projektinį siūlymą, kuris gali būti paprastesnis. Pastarajame pateikiama apželdinimo (sklypo išplanavimo) idėja, pagrindiniai augalai, sklypo apšvietimo taškai“, – aiškina L. Poškienė. 

Be to, kraštovaizdžio architektas gali patarti dėl augalų ligų, kurių augalų reikėtų atsisakyti ir kuriuos perkelti į naują vietą. Tokia konsultacija dažnai gelbsti norint atnaujinti aplinką, kai pristinga savų idėjų. „Visgi, šios konsultacijos nepakanka, jei norima esminių sklypo pertvarkų, nes tvarkoma tik tam tikra konkreti problema, o ne kuriama vientisa aplinkos vizija“, – teigia kraštovaizdžio specialistė. 

Augalus sklypui reikia rinktis apgalvotai 

Apželdinant nuosavą aplinką, svarbu atsižvelgti į augalų pozicijas, išdėstymą ir sklypo dydį: didelėms erdvėms tinka didesni krūmai ir medžiai, mažesnėms – mažesni augalai, kurių lajos forma išsilaiko taisyklinga be didesnių priežiūros darbų. Taip pat reikėtų skirti dėmesio ir augalų rūšims ar veislėms, nes lengviausiai prigyja ir geriausiai jaučiasi tie, kurie pasodinti jiems tinkamoje vietoje. Tai išmanantis specialistas parinks lengviausiai prigyjančius ir tinkamiausius augalus konkrečiai vietai. 

Projektuojant erdves žaliasis tūris turi būti pakankamas ir, jeigu yra išskirtas plotas želdiniams, veja neprivalo dominuoti. „Nors vejos priežiūra kieme yra pakankamai paprasta, bet čia reikalingi ir žali krūmų masyvai bei didesni, suteikiantys gaivų pavėsį medžiai“, – teigia UAB „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektė L. Poškienė. 

Pasak medelyno specialistės, neretai pasitaiko, jog augalai perkami spontaniškai, skirtingų veislių ir rūšių, o paskui jie susodinami taip, kaip tuo metu sklypo savininkui atrodo tinkamiausia, tačiau dažnai prašaunama pro šalį ir apsirinkama. „Po kurio laiko pasimato, kad užaugę augalai pradeda trukdyti, nes buvo pasodinti netinkamose vietose ar jų bendras vaizdas neatrodo estetiškai. Tokiu atveju dalį augalų reikia pašalinti arba, jei įmanoma, persodinti į tinkamesnę vietą“, – apie dažną klaidą kalba L. Poškienė.  

Ji pataria dekoratyvinius augalus rinktis apgalvotai: „Dažnai žmonės keliaudami užsienyje pamato jiems patinkantį augalą, tačiau nepagalvoja, kad toks augalas, ko gero, prie čionykščių sąlygų prisitaikys sunkiai. Norint išskirtinio augalo sklype, reikėtų pasitarti su specialistu, padėsiančiu rasti augalą, kuris ne tik bus tinkamas auginti mūsų klimato zonoje, bet ir taps tikra kiemo puošmena“. 

Be to, prieš sodinant augalus, reikia gebėti įvertinti gruntą ir vietos saulėtumą. „Jei rododendrą pasodinsite vėjuotoje, saulėtoje vietoje priesmėlyje, jis atrodys vienaip, o pasodinus pušų paunksmėje rūgščiame durpžemyje tinkamu gyliu ir pločiu, vaizdas bus kitoks“, –  pavyzdį pateikia kraštovaizdžio architektė. 

Netradicinio sklypo apželdinimas – įveikiamas iššūkis 

„Megaplanto“ kraštovaizdžio architektė tvirtina, kad, siekiant sukurti jaukią ir funkcionalią aplinką, svarbu atskirti sodo, poilsio, darbo zonas bei apgalvoti jų išdėstymą, o vaismedžius, vaiskrūmius ir dekoratyvinius augalus sodinti sistemiškai. 

L. Poškienė pasakoja, kad tokioje situacijoje pravarti projektuotojo akis: „Klientams pasiūlius vieną ar kitą sprendimą jie nustemba ir retoriškai savęs klausia, kaip patys apie tai nepagalvojo“.  

Sklypo forma esminės įtakos landšafto planavimo ir įrengimo kaštams neturi. Kaip aiškina kraštovaizdžio architektė, šiuo atveju svarbiausia įvertinti sklypo galimybes ir poreikius atitinkančią jo erdvės naudojimo funkciją.  

„Kuo sklypas įdomesnis, tuo įdomesnių sprendimų galima pasiūlyti. Raižytas reljefas, seni medžiai, netipinė sklypo forma – kuo sudėtingiau, tuo dirbti įdomiau, nes yra ką spręsti ir kurti. Tokie sklypai turi unikalumo, kurį reikia pastebėti, išsaugoti ir prie esamų vertingų objektų derinti naujai projektuojamus sprendimus“, –  tikina ji.  

Įprastai netradicinės formos sklypai pasižymi sudėtingu reljefu. „Toks sklypas visuomet išskirtinai unikalus, tačiau reikalaujantis papildomų investicijų ir kraštovaizdžio architekto įžvalgų. Klientui daug paprasčiau, kai tokį sklypą įvertina specialistas, kuris greičiau pastebi trūkumus ir pataria, kaip juos paversti privalumais“, –  kalba L. Poškienė. 

Dėl užsakymų kreiptis: 

UAB „Megaplantas“  
Dagilių g. 26, Genaičių k., Klaipėdos raj. 
Tel. nr. +370 608 43334 
El. paštas: sales@megaplantas.eu 
www.megaplantas.eu 
https://www.facebook.com/megaplantas.eu 

Straipsnis publikuotas: 2020-04-09 portale Etaplius.lt. Autorė - Agnė Klybaitė.